- nuožvilnus
- nuožvilnùs, -ì adj. (4) BŽ266, NdŽ žr. nuožulnus. nuožvilnù n. Nm. nuožvil̃niai adv. Vl: Nudrožk šitą pagalį nuožvil̃niai Plk. Mokytojas patarė atsinešti porą gerų lentų, atremti nuožvilniai į siją Mš. Saulės spinduliai nuožvilniai puola rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
